- ganėtinas
- ganė́tinas, -a adj. (1) DŽ pakankamas: Ganėtino arklių skaičiaus prireiktų rš. Būtinoji ir ganėtinoji sąlyga rš.
ganė́tinai adv. Š: Tai kovai pavaizduoti jis pasirinko realistinį stilių, kuris autoriaus valdomas ganėtinai įgudusiai sp. Dar neganėtinai tvirtas jisai rš. Tekstai rašyti ganėtinai nepažinus šnektos K.Būg. Ganėtinai didis būrys mergaičių, norinčių stoti ... į mokslą A1884,262. Ji nesijautė ganėtinai sveika rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.